- papliurti
- papliùrti intr. šnek. 1. GGA1885,939 praskysti, patižti: Atmirko, papliuro dirvos J.Balt. Keliai taip papliurę, kad arkliai nė tuščio vežimo nebepajėgia patraukti I.Simon. Kojos iki riešų šmukštinėjo į papliurusią šaltą tyrę: sniegas ir vanduo, sniegas ir vanduo J.Balt. Vandeniu papliùręs visas kelias Grž. | Akys pilkos, papliurusios vandeniu kaip pelkės rš. ║ pasidaryti drėgnam, pabjurti: Suvis papliùro oras – pliaupia i pliaupia lietus Jnš. 2. išplerti, apdribti: Pasikeitusi tokia, papliū̃rusi Krš. 3. nuknabti, nuliurbti, sužūti: Višta kažko papliū̃rusi, ar serga – stovi susitraukusi Užv. Užejo lytotos dienos, ir papliū̃ro bemaž visi vištalukai Vvr. Pliumpsina paskui savo žąsis, įtraukęs galvą į pečius, kaip papliūręs viščiukas rš. Jis turbūt serga – toks papliū̃ręs Kv. Vakar gėrė gėrė, o šiandie vaikščio[ja] papliū̃ręs Kv. \ pliurti; išpliurti; nupliurti; papliurti; supliurti
Dictionary of the Lithuanian Language.